lojingas

lojìngas, -a adj. (1) 1. mėgstantis loti, dažnai lojantis: Turiu šunelį lojingą Rš. Buvo bobutė ir diedukas, ir anys turė[jo] vištelę latukelę ir kalelę lojingelę (ps.) Tvr. Diedas turėjo šunelį lojingelį (ps.) Ml. 2. Vlk prk. kalbus, plepus, liežuvingas: Pasitaiko lojingas svotas, bus linksmos vestuvės Ds. Labai anas lojìngas, kad su juo kalbos nigdi nepristigsi Ds. Lojìngas kap šuva Rod.